Ką vertėtų žinoti apie dantų pastos sudėtį

Daugelis žmonių svajoja apie gražią šypseną. Tačiau norint ją turėti, reikia tinkamai prižiūrėti dantis ir dantenas. Kaip visi žinome, dantų priežiūra neapsiriboja tik dantų pasta. Dar reiktų pasirūpinti tinkamu dantų šepetėliu, tarpdančių siūlu bei burnos skalavimo skysčiu. Taip pat labai svarbu pasirinkti kokybiškas ir poreikius atitinkančias dantų priežiūros priemones. Gerai, kai šias priemones padeda išsirinkti odontologas ar dantų higienistas. O į ką reikia atkreipti dėmesį, renkantis dantų pastą pačiam?

Dantų pasta – tai įvairių medžiagų mišinys, naudojamas kartu su šepetėliu, dantims valyti ir jų estetinei bei sveikai būklei palaikyti. Dantų pasta padeda palaikyti burnos higieną: šalina dantų apnašas ir blogą burnos kvapą, užkerta kelią dantų ėduonies atsiradimui. Nors dantų pastos paskirtis iš pirmo žvilgsnio atrodo labai aiški, iš tiesų jos veikimas yra sudėtingas procesas, o rezultatas priklauso nuo sudedamųjų medžiagų. Todėl renkantis dantų pastą pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į jos sudėtį.

Vanduo sudaro 20–40 procentų dantų pastos sudėties. Jis skirtas ištirpinti kitas dantų pastą sudarančias medžiagas.

Abrazyvinės arba poliruojančios medžiagos gali sudaryti net iki pusės visos dantų pastos sudėties. Šių medžiagų funkcija – mechaniškai nuvalyti dantis, nutrinti nuo jų paviršiaus apnašas. Pastos abrazyvumą lemia abrazyvinės medžiagos kietumas, jos kiekis pastoje bei abrazyvinių dalelių dydis ir forma. Pastos, kuriose kaip abrazyvinė medžiaga yra naudojamas natrio bikarbonatas (Sodium Bicarbonate) priskiriamos prie mažai abrazyvių. Vidutinio abrazyvumo pastų sudėtyje dažniausiai rasite hidratuotą kvarcą (Hydrated Silica), paprastą kvarcą (Silica) ar kreidą (Calcium Carbonate). Pastos, kurių sudėtyje yra aliuminio junginių (Aluminum Hydroxide, Aluminum Hydroxide Oxide), pasižymi stipriu poliruojančiu poveikiu ir yra laikomos didesnio abrazyvumo pastomis. Kasdieniniam naudojimui rekomenduojama rinktis vidutinio abrazyvumo dantų pastas. Mažo abrazyvumo dantų pastą tinka naudoti, esant dantų jautrumui, jų nusidėvėjimui, erozijoms, atviroms šaknims. Didelio abrazyvumo dantų pastos (dažniausiai tai būna balinamosios arba šalinančios rūkalų, kavos ir arbatos dėmes) nerekomenduojamos kasdieniam naudojimui. Jas galima naudoti keletą kartų per savaitę, esant poreikiui.

Drėkinančios medžiagos dantų pastų sudėtyje dažniausiai būna glicerolis arba sorbitolis. Ši sudedamoji dalis užtikrina mums įprastą dantų pastos pavidalą – kreminę, drėgną tekstūrą. Drėkikliai taip pat neleidžia pastai išdžiūti dantų pastos tūbelėje, padeda kontroliuoti dantų pastos klampumą. Sorbitolis atlieka ne tik drėkinančios medžiagos funkciją, bet ir yra saldiklis, kuris mažina rūgščių gamybą, o tai iš dalies mažina tikimybę atsirasti dantų ėduoniui.

Putokliai arba plovikliai (detergentai) užtikrina dantų pastos putojimą, ją tampa lengviau paskirstyti ant dantų paviršiaus. Ši medžiaga sudaro 1–2 procentus dantų pastos kiekio. Dažniausiai kaip putoklis naudojamas natrio laurilsulfatas (Sodium Lauryl Sulfate (SLS)). Šios medžiagos reikėtų vengti, jeigu skilinėja burnos kampučiai ar burnos gleivinėje dažnai atsiranda opelių. Kai kuriose šalyse uždrausta dantų pastose naudoti putojančias medžiagas, nes abejojama jų naudos ir rizikos santykiu.

Kvapiosios medžiagos valant dantis suteikia gaivos ir šviežumo pojūtį bei malonų kvapą. Dažniausiai dantų pastose gaiviam burnos kvapui suteikti naudojami mėtų ekstraktas ir mentolis.

Konservantai reikalingi norint išlaikyti dantų pastą tinkamos kokybės visą galiojimo laiką.

Į dantų pastą dar gali būti įdėta skonį suteikiančių medžiagų, pastą tirštinančių medžiagų, dažiklių, saldiklių, tinkamą pastos pH palaikančių medžiagų. Visos šios ir aukščiau išvardintos medžiagos sudaro dantų pastos pagrindą. Tokios pastos, kurių sudėtyje nėra veikliųjų medžiagų priskiriamos prie higieninių. Jos nestabdo ėduonies plitimo ir tinka neturintiems dantų ar nešiojantiems protezus, alergiškiems tam tikroms dantų pastos sudėtinėms dalims. Dantų pastos, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, vadinamos profilaktinėmis. Viena iš tokių veikliųjų medžiagų yra fluoras.

Fluoras saugo dantis nuo ėduonies ir padeda stiprinti dantų emalio struktūrą. Dažniausiai dantų pastose sutinkami fluoro junginiai – natrio fluoridas (Sodium Fluoride) ir natrio monofluorofosfatas (Sodium Monofluorophosphate). Leidžiamas saugus fluoro kiekis yra nustatytas Europos Sąjungos kosmetikos reglamente ir negali viršyti 0,15 % arba 1500 ppm (angl. parts per million, fluoro dalelės milijonui dalelių). Tikslus fluoro kiekis yra nurodomas ant dantų pastos pakuotės. Kuo didesnis fluoro kiekis pastoje, tuo ji geriau saugo dantis nuo ėduonies. Jei šis nustatytas fluoro kiekis viršijamas, tada dantų pasta priskiriama prie gydomųjų ir ją gali išrašyti tik gydytojas.

Dažnai žmonėms kyla klausimų dėl fluoro kenksmingumo. Nors dideli fluorido kiekiai gali būti pavojingi ir sukelti šalutinių poveikių, „apsinuodyti” fluoridu vartojant tik plačiai prieinamas burnos higienos priemones yra itin sudėtinga. Didžiausia tikimybė padauginti fluorido yra vaikams, nes gardžiai kvepiančias ir skanias pastas vaikai dažnai mėgsta nuryti. Kad taip nenutiktų vertėtų nepamiršti fluorido turinčią dantų pastą laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje ir naudoti ją saikingai: dantų pastos kiekis ant šepetuko turėtų būti žirnio dydžio.

Tinkamos dantų pastos pasirinkimas – tai tik pirmas žingsnis. Iš tiesų reikia nepamiršti, kad ne vien tik ji lemia dantų būklę. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar turite teisingus valymo įpročius – ar tai darote su jums tinkamu šepetėliu, ar valote tinkamais judesiais ir tinkamą laiką. Taip pat labai svarbu nepamiršti naudoti tarpdančių siūlo ar tarpdančius valančių šepetėlių. Ir be abejo, bent kartą per metus reikėtų apsilankyti pas odontologą pasitikrinti dantų būklę.

Tik visapusė dantų priežiūra leis džiaugtis neblėstančia šypsena veide.